raudo
51raudonšeris — raudonšeris, ė adj., smob. (1) Nt, Lk raudonplaukis …
52raudonširvis — raudonširvis, ė smob. (1) Skdv žr. raudonširmis …
53raudonžemis — sm. (1) EncVIII1226, GTŽ, Pn, Trs, Tr dirvožemis su raudonuoju moliu: Tyrų raudonžemiai pasižymi savo rausva spalva rš …
54raudonžemė — sf. (1) L61 žr. raudonžemis …
55raudonžliūgė — sf. (1) NdŽ; LBŽ bot. raudonasis progailis (Anagalis arvensis) …
56raudotojas — raudõtojas ( is N, K), a smob. (1) 1. DŽ kas balsu verkia, rauda. | prk.: Skripkele mano, raudotoja mano LTR(Jon). 2. N, BŽ368, NdŽ raudų sakytojas, garbstytojas: Improvizacijos galimybė raudotojai leidžia išsakyti raudoje savo patirtį,… …
57raudonas — 1 raudonas, a adj. (1) DP542, K, Vlkv, Snt, Pgr, Erž, Slnt, à (3) And, On, Ds, LKKXI185, KlbIII9(Lkm), Trk; N 1. SD114,18,160, SD36,85, H esantis vaivorykštės kraštinės šiltosios spalvos: Raudona materija SD361. Raudona spalva valdančiajai… …
58raudonis — 1 raudõnis sm. (2) BŽ494, raudonìs, iẽs (4) Dglš 1. raudonumas: Rožės raudõnis KII134. Mėsos raudõnis KI444. Akmenai inšyla lig raudõni, ir leidžia cabarkan Šč. Kas per raudõnis tų dažų Sr. Tabakas gelsvas lyg pro raudõnį Skr. Kas veido… …
59raudonė — 2 raudõnė sf. (2), raudonė (1) žr. 1 raudonis: 1. Kur mažesnė [uoga], kuri užgautu šonu ar truputį saulės nuskriausta raudone – tas šalin, šalin J.Balt. Ta popierikė geltona, lyg pro raudõnę Skr. 2. Rytų pusėj visu dangaus pakraščiu ėmėsi… …
60raudonuoti — raũdonuoti, uoja, avo intr. K, K.Būg, J.Jabl, Smn, Rt, raudonuoti Lpl, Vkš, raudõnuoti DūnŽ, raudonuoti, uoja, ãvo DŽ, Bd, Kli, Dkš; SD118, SD36, R, N, I, M 1. KGr350 būti, darytis raudonam: Y[ra] kaip pelenai [kalkių] dulkės juodos, užkaista… …